Pastaruoju metu Lietuvos bei netgi užsienio žiniasklaidoje itin išpopuliarėjo viena tema - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sirgalius Petras Leščinskas bei jo nenumaldoma aistra naciams, atvirai demonstruojama krepšinio rungtynių metu. Toks reiškinys pirmiausiai papiktino Londono olimpinės krepšinio arenos apsaugos darbuotojus, kurie nusprendė, kad už tokį akibrokštą Lietuvos sirgalių reikia nubausti. Procesas vyko sklandžiai, ir netrukus savo kaltes P. Leščinskui teko išsipirkti - jam buvo skirta itin nemaža bauda.
Šios istorijos atgarsiai, žinoma, atkeliavo ir iki Lietuvos. Apie minėtą sirgalių kalbėjo, savo nuomonę reiškė visi, kas netingi - nuo budulių iki itin intelektualių žmonių. Ypač netingi ir intelektuali (bent jau jos pačios nuomone tai tikrai) pasirodė viena mergina - Jūratė Juškaitė, negailestingai pasmerkusi Lietuvos gėdą - žmogų, savo rasistiniu ir antisemitiniu IŠPUOLIU, pasak autorės, nustelbusį net Rūtos Meilutytės pergalę (?!).
Vos perskaičius panelės Jūratės traktatą mane užplūdo liūdnų jausmų lavina - ėmiau jaustis it visiškai bejėgis žmogus, negalintis nieko pakeisti bei prieš savo valią dalyvaujantis kone visuotiniame sąmoksle, kuriuo siekiama žmonių pasąmonėje skleisti nacių ideologiją ir galų gale atvesti šį politinį sambūrį į valdžią - šįkart pradedant nuo Lietuvos.
Tokius jausmus man sukėlė vienas prisiminimas iš ne tokios jau ir tolimos praeities - Europos vyrų krepšinio čempionato, pernai vykusio Lietuvoje. Ir aš ten buvau, laimingas pergalės dainas dainavau, tačiau, pasirodo, pakilios nuotaikos apakintas neatkreipiau dėmesio į tai, jog arenose nuolat rinkdavosi nuo kelių iki keliolikos tūkstančių nacių, kurie, dukart suploję, keldavo į viršų rankas (kartais, o Dieve mano, tik DEŠINĘ). Taip keliskart pasielgiau ir aš. Matyt, mano pasąmonę sėkmingai paveikė tūkstančiai į areną susibūrusių sąmokslininkų - buvo išlaisvinta giliai mano širdyje slypinti nacio prigimtis. Kai pagalvoji, kad iš tų piktadarių dalis jau kone dešimtį metų vyksta į užsienio šalis palaikyti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, pasidaro baugoka, kadangi nacių ideologija tokiu būdu sklinda nevaržomai.
O mūsų arenų apsauga, policija bei kitos atsakingos struktūros, priešingai nei jų atitikmenys Didžiojoje Britanijoje, nesugeba sustabdyti tokio košmaro net ir tada, kai tai vyksta panosėje.
Juk vos prieš metus žmonės, vilkėdami žalias trumparankoves SS uniformas su užrašu “Lietuva”, puoselėdami nuoširdžias bei tyras it šaltinio vanduo simpatijas Hitleriui, viešai demonstravo savo palankumą nacionalsocialistų partijai, bet liko nenubausti. Jų kaltės bei pavojaus, kurį kelia toks elgesys, už saugumą atsakingoms Lietuvos institucijoms bei tą pačią funkciją atliekantiems kitokio pobūdžio dariniams įžvelgti nepavyko. Nesuvokiame kol kas mes, provincialūs lietuviai, vakarietiškų (o gal britiškų?) vertybių, negrindžiame jomis netgi globaliniu požiūrių svarbių sprendimų kaip šis. Ir šiuo atveju - ačiū Dievui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą