Pernai itin skaudžiai nukentėję per Informacinių technologijų egzaminą, šiemet dvyliktokai nusvilo ties lietuvių kalba. Šiųmečio egzamino neišlaikė kas dešimtas Lietuvos abiturientas.
Kur glūdi šaknys, kad kasmet žarstomos kritikos strėlės it Roberto Javtoko baudos metimai skrieja pro šalį ir rezultatais nusiviliama taip, tarytum jis būtų sugriovęs visą Jūsų gyvenimą? Tai pabandė sužinoti Skydinės komanda.
Pasirodo, kitiems griauti Jūsų gyvenimų, mieli abiturientai, visai nereikia. Internete sklandė konspiracinės teorijos, neva NEC specialiai parengė sunkesnius egzaminus, kad kuo mažiau abiturientų gautų valstybės finansuojamas vietas. Deja, toks mąstymas klaidingas, nes valstybė paskiria atitinkamą valstybės finansuojamų vietų skaičių atsižvelgdama į valstybės poreikį ugdyti tos srities studentus, kurias vėliau abiturientai išsiskirsto pagal savo konkursinį balą.
Vis dėlto, gerokai svarbiau yra pastebėti kitus dalykus. Visų pirma - neaiški vertinimo sistema. Galima valandų valandas ginčytis dėl egzamino struktūros, tačiau eidamas į egzaminą Tu visada žinai, kokios užduoties gali tikėtis (nepaslaptis, jog tai - rašinys). Bėda ta, kad niekada nežinai, kaip Tavo sugebėjimus įvertins vertintojas nepaisant to, jog vertinimo schema ir yra prieinama viešai internete. Dar blogiau - niekada nežinai, kokio rezultato reikia norint pasiekti vienokį ar kitokį balą. NEC tik po rezultatų paskelbimo nurodo ribą, nuo kurios egzaminas laikomas neišlaikytu. Bepigu sakyti, jog ateina beraščių karta, kai rezultatais galima manipuliuoti kaip tik nori. Kai išlaikymo ribą gali kilnoti kaip Žydrūnas Savickas svarsčius, natūralu, kad neišlaikiusių galima padaryti tiek, kiek širdis geidžia ir skalambyti varpais apie blogėjančią situaciją.
Beje, perdėtas šimtukų gailėjimas irgi jokios naudos neduoda. Net jei šimtukų būtų ne 1proc, o 10 kartų daugiau iš esmės niekas nepasikeistų, o nejaugi tie, kurie mokėsi 12 metų ir išties gerai pasirodė per egzaminą, surinkdami 80-90proc. taškų nenusipelno geriausio įvertinimo? Juolab, kad vis tiek visi paskui sėdės tam pačiam universiteto suole, tad kam skriausti gerai besimokančius? Tokią mintį jau buvo iškėlęs ir KTU gimnazijos direktorius B.Burgis.
Negalima pamiršti ir (ne)objektyvaus vertinimo mokykloje. Vieša paslaptis, kad mokyklų lygmenys skiriasi kaip Arvydo Sabonio ir Deivio Norvilo ūgiai. Galbūt todėl kasmet abiturientai nusivilia negavę sau įprastų vertinimų. Juk silpnos mokyklos 10-ukininkas tikisi, jog egzaminą išlaikys gerai, tačiau nacionaliniu lygmeniu jo gebėjimai nėra tokie aukšti. Taip išeina, kad mokykla Tave apgauna, jog viską moki, o, pasirodo, moki ne daugiau, nei statistinis dvyliktokas. Švietimo strategijos kūrime turėtų būti daugiau atsižvelgta į tokius nukrypimus.
Na ir galų gale, nežiūrint į viską, savo likimo kalviais esate tik Jūs. Galima ginčytis apie tai, kaip turėtų būti, kad būtų geriau, tačiau pastebėkite - kad ir koks sunkus egzaminas, kad ir kiek daug nepatenkintų, visada atsiras tokių, kurie jį išlaiko aukščiausiais įvertinimais. Jeigu gali jie - galite ir Jūs. Na, o jeigu negalite irgi nėra ko pykti: kažkas gali geriau, vadinasi, jis vertas ir didesnio įvertinimo. :)
Beje, jeigu kam nors per tą egzaminų karštinę sugedo kompiuteris, patikėkite savo techniką šios srities profesionalams UAB „Novatech LT“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą